Kodėl nesu žolininkė

Kodėl savęs netituluoju žolininke ir nesiekiu būti tik taip matoma? 

Pasakyti, kad esu žolininkė, tai pasakyti apie save lygiai nieko. Augalai tik viena iš gyvenimo dalių, kuri mane šiek tiek daugiau domina nei dažną kitą. Seniau būdavo, kad kai reikia kokio viešo renginio aprašyme pasakyti kaip mane pristatyti, vis nerasdavau tikslaus apibūdinimo. Tada atėjo – žolynų mylėtoja. To ir pakanka. 

Nenoriu jokių skambių pavadinimų sau apie raganas, žolininkes, žynes, būrėjas. Tai tik lentelės, jų prisigalvoti galima kokių tik nori iki begalybės. To sintetinio nykaus triukšmo dabar daug aplink. 
Noriu, kad ne visų tų karūnų svoris spaustų galvą prie žemės ir skambėtų ne garsūs žodžiai, ne išorės poza ar susikurtas įvaizdis, o tik tai, kas iš tiesų esu ir apie ką esu. Kad žmogus išgirstų vidų, pajaustų kaip viskas iš tiesų yra paprasta. Kad būtų erdvės susitikti širdimis. 

Nenoriu ir man absoliučiai neįdomu galynėtis  ir mojuotis jokiais diplomais, paliudijimais apie kažkokias įgytas žinias kažkame. Dabar bet kas už bet ką išrašinėja šiuos popieriukus. Lyg tai kažką įrodytų. Ir šiaip ne tame matau prasmę. Kūrėjui jie yra beverčiai. Kūrėjas kuria, o ne mokslus, kursus ir diplomus kolekcionuoja. 
Nieko nebestudijuoju, nebesimokau, tiesiog žinau, jaučiu ką turiu padaryti ir darau. 
Suvokiu, toks požiūris stipriai prieštarauja tai visai savęs tobulinimo idealogijai, kuri lyg koks nuodingas užkratas visur išplito. Kur vieni su kitais nuolat kasdien kažkuo matuojasi ir kažką įrodinėja apie savo egzistencijos svarbą. Bet tuo pačiu ir toliau save slepia po tirštais filtrais. Neįdomu tie prastai surežisuoti ir dar prasčiau atlikti spektakliai. 

O ir mano kelias čia dar visai kitoks augalų pasaulyje – jaučiu nuobodulį perrašinėti kitų knygas, percituoti mokslines medžiagas, tuo remiuosi tik labai minimaliai. Man neįdomu taip matyti augalų pasaulį. Tai per siaura. Čia tas pats kaip ir su žmogumi – jį norisi regėti visą, pilną, o ne išdalintą po mažą gabaliuką. 
Tačiau mane džiugina augalus fotografuoti, įamžinti gamtos grožį, paprastumą, perteikti tą tylios darnos, visumos jausmą, kuris esti joje. Taip pat pasidalinti įkvėpimais, aplankančiais joje bei kasdienybės akimirkomis. Ir kartu su tuo iš ten atnešti šiek tiek pačios kūrybos iš augalų, gamtos. 

Taip pat vengiu dalyvauti bet kokiose tokiose žolininkų grupėse, rateliuose ir būreliuose. Nors tai ir turėtų būti apie augalus, bet esu ne kart mačius tose subkultūrose daug skaldymosi, priešinimo, pašaipų kitam už kažko nežinojimą ar negebėjimą. Deja, bet joks titulas nepadaro tavęs žmogumi. Juo tampama tik renkantis žmogaus kelią. Esu patyrus ir įkyraus sekiojimo, ieškojimo kaip prikibti prie detalių, kur kitas enciklopedijų studijuotojas nesuvokia ir nejaučia plačiau mano esmės. Neprivalau tokiems aiškintis ar teisintis, tiesiog blokuoju. Ir toliau darau savo. 

Dabar yra taip, kad mane matote šiek tiek  augalų kontekste, bet tai nėra joks pažadas ar garantija visam gyvenimui, kad taip bus visada. Ne kart keičiau save, savo gyvenimą, o ir mėgstu dažnai pajuokauti – vis dar nežinau kuo būsiu, kai užaugsiu. Kartais manęs klausia – kiek galima taip keisti dalykus gyvenime? Atsakau – visus kartus kiek tik nori ir jauti. 

Sulipinti save tik su tam tikra viena role yra ne mano būdas būti. Nesu tik tai. Mane domina daugybė temų ir visos jos persipina tarpusavy – menas, kūryba, rašymas, gamta, grožis, pats žmogus, jo būtis bei gyvenimo istorija, santykiai ir pasirinkimai, jų šaknys, maistas, fotografija, muzika, kinas. Tai mano kasdieniai įkvėpimai. Daug ko ir neišvardinau. Visada taip buvo, kad gyvenau tiek į plotį, tiek į gylį. Tad savęs ir toliau neapkraštuosiu dailiu, bet labai jau mažo paveikslo rėmeliu. 🤍

#įsikvėptidienai #tuesimagija #pasirinkimai #titulai #laimėgyvenapaprastągyvenimą #pajūris #kasdieniairitualai #būtiesmagija #gyvenimošventumas #gyvenimassavojšviesoj #kasdienybėsmagija